Kai drauge su vyru iš Meksikos sostinės persikėlėme į Bostoną ir pradėjome naują gyvenimo etapą, įvyko dar vienas netikėtas reiškinys. Tuo metu buvau išėjusi kūrybinių atostogų, nes norėjau dar kartą permąstyti savo profesinį gyvenimą ir nuspręsti, kur ir kaip judėti toliau. Viena vertus, norėjosi maksimaliai išnaudoti atsiveriančias galimybes dirbti itin stipriuose JAV universitetuose arba verslumo skatinimo institucijose. Tai, apie ką nedrąsiai svajojau dar 2013-aisais, dabar atrodė tikrai realu ir ranka pasiekiama. Kita vertus, kai savęs klausdavau, ar tikrai norėčiau tęsti akademinę karjerą, kaskart kūnu nuvilnydavo abejonė, o širdį tarsi prispausdavo sunkus akmuo, tačiau protas vis gerkle šaukdavo: „Taip! Aišku, kad taip! Negi vėjais paleisi tokias galimybes?! Ar tu bent nutuoki, kiek žmonių norėtų būti tavo vietoje, kad tik galėtų įgyvendinti savo svajones??? Nustok švaisčiusi laiką ir imkis darbo!“ Tokių minčių vedina, vieną dieną imdavausi darbo paieškos, o kitą dieną save stabdydavau, nes širdį draskydavo vidinis skausmas. Jausmas, kad tarsi, net to pilnai nesuvokdama, išduodu savo širdies pajautimą, kuris sako: „sustok, atsipūsk, palauk“. Po keleto mėnesių tokio intensyvaus blaškymosi aš pasidaviau... Ir tik pasidavusi ir atsidavusi būties tėkmei, sulaukiau tikro stebuklo!
Tai buvo 2016-ųjų metų viena iš ankstyvojo pavasario dienų. Tądien, kaip įprasta, dieną pradėjau nuo vidinio susikaupimo, t. y. meditacijos. Įdomu ir netikėta buvo tai, kad šį sykį meditacijos turinys tapo kitoks. Tą kartą aš išvydau viziją, kuri esmingai išplėtė mano pačios sąmoningumo ribas ir pakoregavo požiūrį į nematomojo pasaulio klodus. Toje vizijoje aš išvydau sunkiai aprašomo ir didingo grožio angelišką būtybę. Tai buvo didinga, spindinti, aukšta būtybė dideliais baltais, žemę beveik siekiančiais sparnais. Renesanso laikotarpiui būdingi veido bruožai, ilgi, šviesiai rausvi banguoti plaukai suteikė jam švelnumo, baltas apdaras, primenantis abitą, tik papildė jo besiskleidžiančią didybę ir žadą atimančią nuostabą. Po kelių akimirkų, kai pagaliau atgavau iš šoko parastą kvapą, sumojau paklausti angelo, kas jis būsiąs ir kodėl jį apskritai regiu. Tuomet jis nusišypsojo ir kaipmat atsakė:
- Esu Gabrielius, prasmingo gyvenimo angelas. Atėjau su tavimi pasikalbėti...
Man paaiškino, kad jis yra visuomet šalia ir pasirengęs padėti vos paprašysiu. Tai taręs jis išnyko, o aš, nuostabos apimta, bandžiau suprasti, kas ką tik įvyko... Koks įdomus sutapimas! Būtent dabar, kai nuolat galvoju apie tolesnį gyvenimą ir karjerą, atsiranda angelas, kurio funkcija, kaip jis pats sako, susijusi su gyvenimo prasmingumu. Kažin, kaip jis man gali padėti? Po taip netikėtai pasibaigusios meditacijos sėdau prie kompiuterio ir pradėjau kone mokslinį tyrimą angelų tema. Peržvelgiau nemažą kiekį informacijos internete, skaičiau užsienio autorių, rašančių apie angelus, knygas, o vėliau įsitraukiau į angelologijos studijas, ir visa tai tam, kad išsiaiškinčiau, kas tas mane aplankęs angelas Gabrielius.
Gabrielius – tai vienas iš dažniausiai religiniuose tekstuose minimų arkangelų. Jo vardo reikšmė, kildinama iš Semitų kalbų, ir reiškia Dievo stiprybę. Arkangelas – tai pirmasis, vyriausiasis, pagrindinis, Dievo žinios nešėjas. Taigi Arkangelas Gabrielius galėtų būti vadinamas pagrindiniu Dievo žinios nešėju. Biblijoje šis Arkangelas dar vadinamas „Dievo angelu“, kuris pranašui Danieliui padėjo suprasti ir interpretuoti jo regėjimus. Vėliau Arkangelo Gabrieliaus intervencija atsiskleidžia Zacharijo istorijoje, kuomet šiam išvydus angelą jis sužino, kad nepaisant amžiaus, jų šeima susilauks sūnaus, kurį pavadinsią Jonu. Netrukus po to panašią žinutę Arkangelas Gabrielius paskelbė ir Marijai, kad šį pagimdysianti sūnų, kurį turėsianti pavadinti Jėzumi. Religinių tekstų tyrinėtojai teigia, kad būtent Arkangelą Gabrielių išvydo ir diktavimus iš jo priėmė pranašas Mohamedas, meditavęs kalnuose. Tie užrašai vėliau virto Koranu, t. y. Islamo šventuoju raštu. Yra gausybė ir kitų istorijų, liudijančių arkangelo Gabrieliaus intervenciją ir nepakartojamą pagalbą žmonėms... Kas galėjo pagalvoti?!
Po pirmosios pažinties su Gabrieliumi dienos, jis ir vėl mane aplankė meditacijos metu. Priešingai nei pirmąjį kartą, jis nebyliai priėjo arčiau ir įteikė dovaną. Tai buvo geometrinėmis figūromis dekoruotas, metalinis švytintis rašiklis. Kai mintyse paklausiau, kokia šios dovanos simbolinė prasmė, jis labai trumpai atsakė, jog greitai sužinosiu ir išnyko erdvėje. Dar po keleto dienų aš iš tikrųjų supratau, ką reiškė ta taip subtiliai įteikta dovana...
Šis unikalus susitikimas, kuris paprastam žmogui galėtų pasirodyti kaip prasimanymas ar ligos simptomas, man buvo kaip atlieptas pagalbos prašymas. Prašymas parodyti, kaip panaudodama visas savo žinias ir talentus, galiu atliepti į savo gyvenimo misiją ir visa širdimi džiaugtis tuo, ką darau. Dėka užsimezgusio bendravimo ir pasitikėjimo Gabrieliaus vedimu, aš pagaliau suvokiau esanti dvasinis mokytojas, kuriam atėjo metas priimti savo pašaukimą ir, nusiėmus mokslų daktarės karūną, leistis dar nežinoma profesinio kelio kryptimi.
- „Visa ši informacija, kurią perduodu, o tu užrašai, ateityje virs knyga“, - dar 2016-aisiais metais man sakė arkangelas Gabrielius. Išsyk nepatikėjau, nes visa tai skambėjo pernelyg neįtikimai! Tačiau laikui bėgant suvokiau, kad esu tarpininkas tarp žemiškojo ir angeliškojo pasaulio, kuriam duota galimybė priimti dangišką pagalbą ir skleisti visa tai žmonėms.
Po dviejų metų, 2018-aisiais metais, pasaulį visgi išvydo arkangelo Gabrieliaus diktavimais grįsta knyga „Angelystė: Kai apie gyvenimo tikslą prabyla širdis“. Šią knygą išleido Alma littera, didžiausia leidybos įmonė Lietuvoje.
Sulig Angelystės pasirodymu, aukštyn kojom apsivertęs profesinis gyvenimas įgijo kelias pagrindines veiklos kryptis:
1. žmonių, ieškančių atsakymų į gyvenimiškus klausimus ir norinčių išgirsti savo angelus sargus, konsultavimas,
2. besidominčiųjų angelų pagalbos panaudojimu sprendžiant kasdienes problemas ugdymas,
3. savigalbos priemonių rengimas (knygų, meditacijų, saviugdos metodų).
Nors ieškojimų ir atradimų kelias buvo vingiuotas, akmenuotas, su pakilimais ir nuokalnėmis, visgi džiaugiuosi, kad ryžausi anuomet sau padėti. Mažas žingsnelis meilės sau link, kaip noras išmokti save atpalaiduoti, palaipsniui atvėrė visiškai naujus gyvenimo gylius ir horizontus. Šiandien galiu pasakyti: esu neapsakomai laimingas žmogus! Tad jeigu ir tu ieškai būdų sau padėti, trokšti atrasti saviraiškos kelią ar domiesi angelais ir nori sužinoti, ką jie patartų, atkeliavai ten, kur turi būti. Eikim drauge!
Comments