Kai rudeninis vėjas šukuoja plaukus, o gaivinanti vėsa bučiuoja skruostus, švelniais puriais sparnais angelai apgobia kūną į ausį šnibždėdami žodžius... Sutok, palūkėk, įsiklausyk... Jauti, kaip vidinis žinojimas suvirpina kūną su kiekvienu širdies dūžiu?
Vidinis žinojimas, liečiantis šios savaitės aktualijas, į pirmą vietą iškelia tiesą.
Ateinančiomis dienomis stebėsime tiesos į paviršių kilimą pačiomis įvairiausiomis kryptimis.
Gali suaktyvėti žmonių noras viešai reikšti savo nuomonę, kuri liesis laisvai ne tik uždaruose posėdžiuose, susirinkimuose ar darbo grupėse, o ir viešai, t. y. žiniasklaidos, socialinių tinklų plotmėje, viešųjų akcijų, protestų metu ir kt. Namų aplinkoje taip pat gali nestigti diskusijų, debatų ar net kivirčų, konfrontacijų. Galbūt pajausite, kad pavargote nuo nutylėjimų, nuo noro visiems įtikti ir patikti, ir kad atėjo metas tiesiog pasakyti greta esantiems, kaip iš tiesų jaučiatės ir ką galvojate. Atskleisdami savąją tiesą, pasistenkite išlikti švelnūs, ramūs, nuoširdūs, pagarbūs. Galbūt tie pokalbiai išties bus nelengvi, „nepatogūs“, tačiau priimkite tai kaip galimybę atrasti tiesą, surasti problemų priežastis ir jas pašalinti, išspręsti įsisenėjusius konfliktus ir nesusipratimus. Tegu laimi tiesa ir meilė... O ne „teisumas“.
Tam, kad sugebėtume išlikti ištikimi savo tiesai ir konstruktyviai ją iškomunikuoti pasauliui, reikės ne tik vidinio žinojimo, o ir harmonijos širdyje. Sekant angelų užuominomis atrodo, kad priešakyje išties laukia spalvinga savaitė. Josios spalvos atras savo rezonansą su žmogaus emocijomis ir pažadins širdyje pilną spektrą pojūčių, tokių kaip įtampa, nerimas, pyktis, nepasitenkinimas, liūdesys. Kai širdį plėšo pyktis ar liūdesys, sunku užčiuopti meilės ir šviesos giją, nelengva būti švelniu ir atviru, galinčiu ir gebančiu išsikalbėti, paaiškinti savo poziciją. Dėl šios priežasties,
angelai pataria ieškoti savigalbos priemonių, kurios padėtų nusiraminti, atsipalaiduoti, pasinerti į vidinius klodus ir nusikelti į savo širdį, vidinę šventovę, kurioje nuolat rusena išminties ir ramybės ugnis.
Užuot karštakošiškai sureagavęs į nemalonią situaciją, giliai įkvėpk, suskaičiuok iki dešimties, tada iškvėpk. Padaręs pauzę pasakysi viską, kas eina iš širdies, o ne iš įsižeidusio ego. Jeigu vargins gilios emocijos, pasivaikščiok gamtoje ir leisk jai tave prisodrinti ramybės, atsipalaidavimo, harmonijos, išminties. Pamedituok, jei nori ir gali... Visa tai padės susigrąžinti balansą ir išvengti nereikalingos gyvenimo dramos.
Kalbant apie gyvenimo dramą, vertėtų pastebėti ir tai, kad ją dažnai susikuriame savo galvoje. Kartais leidžiame sau įsižeisti, įsiskaudinti taip stipriai ir taip giliai, kad susikuriame aplink save iškreiptų veidrodžių karalystę, kurioje pasiklydę nebesugebame blaiviai mąstyti, matyti realios situacijos.
Maitiname save vidinio skausmo nuodais, o galvojame, kad jie paveiks ne mus pačius, o skausmo „sukėlėjus“.
Keistai atrodo, tiesa? Norėdamas išvaduoti save iš savo paties pinklių ir iškreipto realybės vaizdo, atsigręžk į atleidimą. Atleisk tiems, kurių veiksmai sukėlė terpę tau įsiskaudinti... Galbūt jie net nenutuokia, kad tu kenti... Atleisk jiems, kad jie mąsto kitaip, nei tu. Atleisk jiems už jų aktyvumą ar pasyvumą, už tobulą netobulumą. Atleisk sau už tai, kad esi jautrus, kad galbūt pasikarščiavai ar padarei klaidą. Atleisk sau už tai, kad galbūt esi reiklus ir keli aukštus standartus ir kt. Jau dabar suformuluok intenciją atleisti ir stebėk, kaip dūžta kreivi veidrodžiai ir sudyla širdį spaudžiantys pančiai, kaip tirpsta ledai širdyje ir lengvėja krūtinė, kaip pranyksta gyvenimo dramos iliuzija.
Taigi šios savaitės koloritas dramatiškai rudeniškas, krentančiais medžių lapais atplukdantis vidinės tiesos atskleidimo, harmonijos pažadinimo, išsilaisvinimo iš skaudulių bangas. Šok ant jų ir leiskis plaukti ten, kur ves širdis. Tegu pučia palankūs vėjai!