Neramus šiandienos kontekstas, pandeminis nuovargis ir kiekvieno žmogaus individualaus gyvenimo iššūkiai vis labiau skatina ieškoti išeičių, kurios padėtų atrasti bent kruopelytę vidinės ramybės, lašelį vilties ar tikėjimo, kristą sveikatos, kurie įgalintų sugebėjimą keliauti toliau, surasti jėgų nugyventi bent jau šiandieną. Šį sykį norisi pažvelgti į dar vieną savigalbos priemonę: akmenų galią pasitarnauti žmogaus gerovei.
Kaip šiandien pamenu piligriminę kelionę į Prancūziją. Tada buvau vos šešiolikos... Klasės bičiulė ir geranoriškoji jos mama pakvietė jungtis į bendruomenę bei keliauti drauge. Tai buvo pirmoji mano kelionė į užsienį. Nežinojau, ko tikėtis ir kaip viskas klosis, tačiau visa širdimi laukiau neišdildomų patirčių. Aplankėme daug skirtingų vietų, susipažinome su eile nuostabių žmonių. Būtent ten pirmą kartą paragavau cikorijų ir neišpasakyto skonio lazanijos! Dalyvavome trijų dienų žygyje, kuris įtraukė dviejų kvapą gniaužiančio grožio katedrų, Paryžiaus ir Šartro, aplankymą. Nors šios itin turistų, piligrimų mylimos vietos ir atima žadą, visgi nemažiau širdin įsipynusi patirtis buvo... Akmenėlių pakelėse rinkimas!
Žygio metu keliavome platesniais, siauresniais keliais, pakelėmis ir takeliais, vedančiais per lankas ir linguojančius kviečių laukus. Būtent ten, gamtos prieglobsty, dairydamasi ir besimėgaudama, stebėdavau pakelėse patogiai įsitaisiusius oranžinės spalvos akmenis. Atrodė, kad didžioji jų dalis turi akis... Dideles, šviesiai pilkšvas akis. Jie taip stipriai traukė mano dėmesį, kad žygio pabaigoje sugrįžau su pilnomis kišenėmis šių „gyvų“ akmenų. Jaučiau itin stiprų ryšį su jais ir niekaip negalėjau suprasti kodėl. Man tiesiog patiko jų tekstūra, išdegtą molį primenantys oranžiniai atspalviai ir trūkiai, pro kuriuos šmėžuodavo dangaus atspalviai... Ir tik vėliau, praėjus daugiau nei dvidešimtmečiui, aš pagaliau suvokiau, jog tie akmenėliai buvo ne šiaip pakelės puošmena, o greičiausiai titnagas.
Titnagas – tai itin kieta, įvairių atspalvių įgyjanti uoliena. Manoma, jog titnago savybės stipriai rezonuoja su lietuvių stiprybe, tvirtumu. Tad nuo 2015 m. būtent ši uoliena pripažinta nacionaliniu Lietuvos akmeniu. Ir nors uolienas, mineralus, akmenis bei jų savybes išmanantieji teigia, jog titnagui priskiriama nemažai skirtingų funkcijų, visgi man jis nešė ramybę, stabilumą, ir pažadino kažkur miegojusį ryšį su akmenėlių pasauliu.
Akmenimis, kristalais ir uolienomis žymiai stipriau susidomėjau tik sąmoningai žengdama dvasinio augimo link. Kai pradėjau dirbti su žmonėmis ir angeliškuoju pasauliu, pastebėjau, kad greitai pavargstu, išsenka jėgos, o jų atstatymui reikia daug pastangų ir laiko. Tad ėmiau ieškoti būdų, kaip geriau pasirūpinti savo energijos ištekliais ir juos, esant poreikiui, papildyti. Viešint Meksikoje, gavau dovanų masyvų kaklo papuošalą. Jis buvo pagamintas iš kvarco, ametisto ir juodojo obsidijano, aprėptų sidabro skraistėmis ir tupinčių ant pintos odos. Po kelionės dar ilgai ieškojau šiam papuošalui tinkančio drabužio ir progos. Ir štai vieną pavasario savaitgalį, besiruošdama „Bičiulystės su angelais“ kursui, ėmiau ir juo pasipuošiau. Kai renginys buvo baigtas, o aš vis dar nenustygau vietoje, nes energijos kaip upės sroveno į visas puses. „Kodėl nesijaučiu pavargus? Iš kur manyje tiek energijos?“, vis klausiau savęs. Vesdama kitą užsiėmimą, aš vėl užsidėjau tą vėrinį ir, didžiai nuostabai, po jo mėgavausi nuostabia savijauta bei energija. „Negi taip stebuklingai veikia šie mineralai?“, neatsistebėjau. Po eilės bandymų ir savijautos stebėjimų, įsitikinau:
Kvarco, ametisto ir obsidijano derinys man padeda savyje mobilizuoti energiją, produktyviai ją panaudoti bei išlikti harmoningos būsenos po darbo su žmonėmis.
Protui reikėjo ne iš knygų išskaitytų įrodymų, o savu kailiu patirtųjų, kurie patvirtintų, kad šie gamtos stebuklai - tai ne šiaip naivaus žmogaus prasimanymas. Kai nuovargį pakeitė energijos ir entuziazmo bangos, stresą – ramybė, kūno negalavimus – pagerėjusi savijauta, kai pajutau, jog kristalai suaktyvina ir intuiciją, skepticizmo nebeliko! Apėmė didžiulis noras domėtis šiomis nuostabiomis gamtos dovanomis ir aiškintis, kaip jas dar geriau ir plačiau panaudoti kasdieniniame gyvenime.
Mineralų / kristalų tyrinėjimų metu išsiaiškinau, jog įvairiausi akmenėliai, priklausomai nuo cheminės sudėties, kolorito, struktūros ir savimi nešamo unikalumo, gali žmogui padėti:
giliai atsipalaiduoti ir tokiu būdu sugrįžti į harmoningą rezonansą su savimi, kuris reikalingas siekiant paskatinti savigydos, kūno atsinaujinimo procesus;
išjudinti ir išlaisvinti užgniaužtas emocijas, kurios apsunkina gerą savijautą;
nuraminti hiperaktyvų proto ritmą, neleidžiantį pailsėti ar užmigti naktimis;
sureguliuoti energijos lygį (harmonizuoti hiperaktyvumą ar energijos stygių);
užčiuopti energijų tėkmės trikdžius ir juos pašalinti tam, kad žmogus galėtų išsilaisvinti iš jį kamuojančių susirgimų, simptomų;
sustiprinti intuiciją;
išplėsti dvasinių patirčių amplitudę (pvz., pajausti savo energinius centrus, angelo sargo buvimą šalia) ir pan.
Ir tai tik keletas subendrintų naudų, kurias galime gauti, jei pasirenkame atsiverti šiai žemiškai pagalbai ir leidžiame sau būti apdovanotais Motinos gamtos!
Jei tavo kelias į akmenėlių pasaulio stebuklus jau prasidėjo, sveikinu ir džiaugiuosi drauge su tavimi. Na, o jei šiuo metu keliauji per gyvenimo iššūkius ir ieškai holistinio požiūrio į tai bei alternatyvios pagalbos, susisieki. Tinkamų mineralų bei jų panaudojimo būdų paieškosime kartu.
Tegu magiškais akmenėliais būna grįstas tavo kelias!
Su meile,
Agnė
